Kaip sakydavo mano močiutė, o dabar jau ir aš pati kartoju savo anūkams: „Vaikui reikia dviejų dalykų – šaknų, kad žinotų, kur jo namai, ir sparnų, kad galėtų tyrinėti pasaulį.” Šiais laikais tie „sparnai” įgauna visokiausių pavidalų. Tėvai manęs dažnai klausia – ar verta įrengti namuose tas modernias pramogas? Pavyzdžiui, ar galima vaikų kambaryje įrengti laipiojimo sieneles? Mano atsakymas, po ilgų stebėjimų ir širdies virpesių, yra tvirtas „taip”. Ir tai ne tik galima, bet, mano akimis žiūrint, netgi labai reikalinga šiuolaikiniams vaikams.
Prisimenu, kai mano vaikai augo, didžiausias nuotykis buvo įlipti į aukščiausią obelį sode. O dabar matau savo anūkus, su tokiu pat užsidegimu ir susikaupimu ropščiančius dirbtine uola tiesiog savo kambaryje. Iš pradžių, prisipažinsiu, širdis nerimastingai plakdavo. Bet pamačius, kiek džiaugsmo, pasitikėjimo ir naudos tai duoda, mano senatviškos baimės išsisklaidė kaip rytinis rūkas. Tad noriu pasidalinti keliais pastebėjimais, kuriuos sukaupiau stebėdama savo mažuosius alpinistus.
Štai 5 dalykai, kuriuos man, kaip močiutei, atskleidė šis modernus išradimas.
1. Saugumas – Močiutės Ramybės Pamatas
Nekalbėsiu apie tai, ko nežinau, bet kai pirmą kartą pamačiau planus įrengti tą sieną, pirmas klausimas buvo apie saugumą. Mano laikais mes lipdavom į medžius, krisdavom, nusibrozdindavom kelius ir tai atrodė normalu. Bet kai kalba eina apie anūkus, kiekvienas nubrozdinimas atrodo dešimt kartų baisesnis. Todėl mano sūnus turėjo atsakyti į visą sąrašą klausimų, pradedant nuo „kas bus, jei nukris?” ir baigiant „ar tikrai ta siena laikysis?”.
Ir žinote, buvau maloniai nustebinta. Šiuolaikinės konstrukcijos yra apgalvotos iki smulkmenų. Svarbiausia yra ne pati siena, o tai, kas aplink ją. Pirma, tvirtinimas – jis turi būti patikėtas profesionalams arba labai kruopščiam ir atsakingam tėčiui, kuris dešimt kartų patikrins kiekvieną varžtą. Antra, ir mano nuomone, svarbiausia dalis – minkšta danga po siena. Tai gali būti specialūs sportiniai čiužiniai, stori kilimai ar net specialios guminės grindys. Kai matau, kad net ir paslydęs vaikas nusileidžia ant minkšto pagrindo, mano širdis lieka savo vietoje. Daugiau apie reikalavimus ir standartus galite paskaityti straipsnyje Ar laipiojimo sienelės tikrai saugūs vaikams?.
Saugumas yra tas pamatas, ant kurio statomas visas laipiojimo džiaugsmas. Be jo, tai būtų tik nuolatinis nerimas tėvams ir seneliams. O kai šis klausimas išspręstas, galima atsipalaiduoti ir stebėti, kaip vaikas auga ir stiprėja.
2. Stiprybė, Kuri Auga Ne Valandomis, o Milimetrais
Mes, seneliai, mėgstame sakyti: „Valgo košę – auga greitai.” Bet stebėdama anūkus ant laipiojimo sienos, pamačiau kitokį augimą. Tai ne tas ūgio šuolis per vasarą. Tai tylus, nematomas, bet nepaprastai svarbus stiprėjimas. Prisimenu, kai mažasis Matukas iš pradžių negalėjo net pasiekti antros eilės rankenėlės. Pyko, trypė koja, sakė, kad „čia nesąmonė”. Bet po savaitės bandymų, patylomis, kai niekas nemato, jam pavyko. Jo akyse nušvitęs triumfas buvo vertas milijono.
Šis įrenginys lavina ne tik rankų ir kojų raumenis. Jis ugdo viso kūno koordinaciją, pusiausvyrą, lankstumą. Vaikas turi galvoti kelis žingsnius į priekį – kur dėti ranką, kur statyti koją, kaip pasisukti. Tai lyg šachmatų partija su savo kūnu. Kiekvienas sėkmingai pasiektas akmenėlis yra maža pergalė, kuri augina pasitikėjimą savimi. O šiaip, tai puikus būdas išlieti susikaupusią energiją, ypač kai lauke prastas oras ir negalima dūkti po kiemą. Manau, kad kiekviena mama sutiks, jog ramus vakaras po aktyvios dienos yra neįkainojamas. Papildomos informacijos galite rasti čia: Ką žinoti apie laipiojimo sieneles?.
Ši stiprybė persikelia ir į kitas gyvenimo sritis. Vaikas, kuris išmoksta nepasiduoti ant sienos, lengviau susidoroja su sunkumais mokykloje ar bendraudamas su draugais. Jis žino, kad kantrybė ir pastangos veda į pergalę.
Senų laikų patirtis rodo, kad geriausi žaislai yra tie, kurie palieka kuo daugiau erdvės vaizduotei. Paprastas medinis arkliukas galėjo būti ir lenktynių žirgas, ir drakonas. Šiandien matau, kad laipiojimo siena atlieka tą pačią funkciją.
3. Maža Erdvė – Didelė Fantazijos Karalystė
Daugelis mano, kad tokioms pramogoms reikia didžiulių namų ar atskiro sporto kambario. Nieko panašaus! Anūkų kambarys nėra didelis, bet ta siena užima tik vieną nedidelį sienos plotą. Ir tas plotas tapo svarbiausiu kambario centru. Tai nebėra tik siena – tai Everesto kalnas, kurį reikia įveikti, pilies siena, kurią reikia apginti nuo įsiveržėlių, arba tiesiog uola, nuo kurios patogu stebėti visą kambarį.
Vaikų fantazija beribė. Jie patys susikuria žaidimo taisykles: „Šiandien lipam tik ant žalių akmenukų”, „O dabar – lenktynės, kas greičiau pasieks viršų ir palies lubas”. Kartais ta siena tampa ir jaukiu kampeliu, kur galima prisėsti ant žemiau esančio akmenėlio ir paskaityti knygą. Ji tampa kambario dalimi, panašiai kaip jaukus vaikiškas namelis, tik vertikalia. Tai įrodo, kad svarbu ne kvadratiniai metrai, o idėja. Net ir mažiausiame bute galima rasti kampelį, kuris taps didžiausių nuotykių vieta. Jei svarstote apie techninius sprendimus, galbūt verta pasidomėti, ar tai daryti patiems. Plačiau apie tai rašome straipsnyje: Laipiojimo sienelės savo rankomis: ar verta?
Mano manymu, tokie sprendimai moko vaikus kūrybiškai išnaudoti erdvę ir matyti potencialą paprastuose dalykuose. Tai kur kas vertingiau nei dar vienas elektroninis žaislas, kuris greitai atsibosta.
4. Ne Tik Berniukams! Kaip Anūkė Nustebino Senelį
Vis dar gajus stereotipas, kad laipioti, karstytis ir dūkti – tai berniukų reikalas. Mergaitėms, esą, labiau tinka lėlės ir ramūs žaidimai. Leiskite papasakoti vieną istoriją. Kai siena buvo įrengta, mano anūkas Matas, vyresnėlis, iškart puolė ją bandyti. O mažoji Liepa, atsargesnė, stebėjo iš šono. Senelis, mano vyras, vis bandė ją drąsinti: „Na, Liepute, pabandyk, juk tu stipri mergaitė!” Bet ji tik purtė galvą.
Praėjo kelios dienos. Vieną vakarą, kai visi gėrėme arbatą virtuvėje, išgirdome tylų krebždėjimą. Įėję į kambarį, pamatėme Liepą, įsikibusią į sieną ir susikaupusiu veidu keliaujančią į viršų. Lėtai, apgalvotai, bet užtikrintai. Ji pasiekė aukščiausią akmenėlį, atsisuko į mus ir nusišypsojo tokia išdidžia šypsena, kad senelio širdis, rodos, ištirpo. Nuo tos dienos Liepa tapo pagrindine sienos entuziaste, dažnai aplenkiančia ir brolį. Tai puikus pavyzdys, kaip tokia veikla tinka visai šeimai, ypač jei kuriate didesnę erdvę kaip žaidimų aikštelė vaikams.
Ši veikla neturi lyties. Ji ugdo savybes, kurios reikalingos visiems – drąsą, pasitikėjimą, ištvermę. Ir tai tikrai džiugina! Mergaitė, įveikusi „kalną”, jaučiasi galinti viską. O tai yra pati geriausia dovana, kokią galime jai duoti. Daugiau apie laipiojimo naudą jaunesniame amžiuje galite sužinoti straipsnyje Laipiojimo sienelės darželinukams.
5. Jungtis Tarp Kartų: Kai Seneliai Tampa Sirgaliais
Galvojate, kad tai tik vaikų žaidimas? Klystate. Ši siena tapo mūsų šeimos susibūrimų centru. Kai ateiname aplankyti anūkų, pirmas klausimas būna: „Močiute, senele, norit pažiūrėt, kaip aš jau moku?” Ir mes, žinoma, norim. Sėdime ant sofos ir stebime pasirodymą. Plodami, aikčiodami, drąsindami. Senelis netgi bando duoti „profesionalius” patarimus: „O dabar kaire ranka imk tą mėlyną!”
Tai tampa bendra patirtimi, kuri sujungia. Užuot kiekvienam sėdėjus prie savo ekrano, mes bendraujame, juokiamės ir džiaugiamės vieni kitų pasiekimais. Kartais tėtis sugalvoja naują „trasą”, perstumdydamas kelis akmenėlius, ir meta vaikams iššūkį. Tai kuria prisiminimus. Po daugelio metų anūkai gal ir neprisimins, kokį filmuką žiūrėjo, bet tikrai prisimins, kaip senelis džiaugsmingai šaukė „Valio!”, kai jiems pavyko įveikti ypač sudėtingą ruožą. Šiuolaikinės laipiojimo sienelės yra kur kas daugiau nei tik sporto inventorius – tai bendravimo ir ryšio stiprinimo įrankis. Daugiau nuomonių galite rasti čia: Tėvų atsiliepimai apie vaikų žaidimų aikšteles.
→ Ir tai yra didžiausia vertybė – laikas, praleistas kartu, ir bendri džiaugsmai. Tai stiprina šeimos ryšius labiau nei bet kokios dovanos.
Taigi, kai manęs klausia, ar verta, aš nebedvejoju. Matau spindinčias anūkų akis, matau jų augantį pasitikėjimą ir stiprėjančius raumenukus. Matau, kaip paprasta siena virsta stebuklų ir nuotykių šalimi. Ir suprantu, kad tai vienas geriausių dalykų, kurį tėvai galėjo jiems padovanoti.
Žinoma, tai nepakeis dūkimo lauke, slėpynių miške ar laipiojimo po tikras obelis pas senelius kaime. Bet tai yra nuostabus papildymas, ypač miesto vaikams, kuriems taip trūksta natūralaus judėjimo. Tai investicija ne į daiktą, o į vaiko ateitį, jo sveikatą, drąsą ir laimingą vaikystę.
Dažnai užduodami klausimai
Nuo kokio amžiaus vaikas gali pradėti laipioti?
Nėra vieno atsakymo, nes kiekvienas vaikas skirtingas. Paprastai tėvai pradeda apie tai galvoti, kai vaikui sueina 3-4 metai ir jis jau tvirtai vaikšto, bėgioja ir bando visur užlipti. Svarbiausia stebėti patį vaiką – jei jis rodo susidomėjimą, bando lipti ant baldų, kėdžių – tai ženklas, kad jam gali patikti ir speciali siena. Pradėti galima nuo kelių didelių, lengvai pasiekiamų rankenėlių prie pat žemės.
Ar tokia siena nepagadins interjero?
Anksčiau galbūt taip ir atrodė, bet dabar pasirinkimas yra milžiniškas. Galima rinktis ne tik rankenėlių spalvas, bet ir pačios sienos pagrindą. Kai kurie įrengia sieną, kuri atrodo kaip meno kūrinys, kiti ją paslepia, pavyzdžiui, už stumdomų durų spintoje. Viskas priklauso nuo jūsų fantazijos ir požiūrio. Gerai suplanuotas sprendimas gali netgi pagyvinti ir papuošti kambarį. Daugiau apie mitus, susijusius su laipiojimo sienomis, skaitykite straipsnyje Populiariausi mitai apie laipiojimo sieneles.
Kiek tai kainuoja ir ar verta daryti pačiam?
Kaina labai priklauso nuo dydžio, medžiagų ir gamintojo. Galima rasti ir pigesnių, ir labai brangių variantų. Ar daryti patiems – priklauso nuo jūsų įgūdžių ir laiko. Jei vyras ar tėtis yra „auksarankis” ir gerai išmano tvirtinimo technologijas, tai gali būti puikus bendras šeimos projektas. Tačiau jei abejojate savo jėgomis, geriau patikėti tai profesionalams. Svarbiausia juk vaiko saugumas.
Ar tai saugiau nei laipioti medžiais?
Kaip močiutė, kuri pati užaugo laipiodama po medžius, pasakysiu taip: tai yra KITAIP. Medyje visada yra rizika užlipti ant sausos šakos, kuri gali lūžti. Laipiojimo sienelė yra kontroliuojama aplinka. Jūs žinote, kad visos rankenėlės yra tvirtai priveržtos, o apačioje laukia minkštas čiužinys. Tai sumažina netikėtumų riziką. Tačiau laipiojimas medžiu moko kitų dalykų – pajausti gamtą, įvertinti riziką natūralioje aplinkoje. Idealus variantas, kai vaikas turi galimybę išbandyti abu!